Tiesiog bestselleris, ne novelė

Ankstyvas rytas, saulė dar nepatekėjusi…

Iš lovos tyliai, tyliai atsikelia žmona, pasižiūri į savo miegantį vyrą, nusišypso… Nueina prie balkono durų, tyliai praveria ir išsliūkina pro jas… Įkvepia tyro tyro rytmečio oro, nužvelgia balkone gulinčius daiktus ir giliai atsidūsta…

Vėl nusišypso… Tyliai, tyliai paima vyro meškerę ir…

Sulaužo ją, griebia kitą ir vėl triokšt… Supainioja visus valus, išmeta visas rites, pamato tą “prakeiktą dvokiančią
žvejybinę dėžę” ir, sukaupusi visas jėgas, perverčia ją per 9 aukšto balkono kraštą.

Jos veide – palaiminga šypsena… Tyliai, ant pirštų galiukų ji grįžta į lovą, palenda po antklode ir prisiglaudžia prie vyro…

Gyventi jai liko lygiai pusvalandis…

Elektroninis nesusipratimas

Jaunavedžių pora nusprendė savo medaus mėnesį praleisti Karibų salose. Taip susiklostė, kad šeima negalėjo skristi tą pačią dieną. Jis išskrido ketvirtadienį, ji turėjo skristi kitą dieną.

Atvykęs į užsakytą viešbučio kambarį, vyras pasiėmė nešiojamąjį kompiuterį ir parašė žmonai el.laišką. Rašydamas adresą, jis padarė klaidą ir išsiuntė laišką nepastebėjęs klaidos.

Tuo tarpu viena našlė, ką tik palaidojusi savo vyrą, grįžo namo ir patikrino savo el.pašto dėžutę – tikėjosi rasti žinučių su užuojautomis.

Perskaito naujausią laišką ir krinta be sąmonės ant grindų. Pribėga sūnus išsiaiškinti, kas gi nutiko jo mamai ir kompiuterio monitoriuje perskaito:

KAM: Mano mylimai žmonai
NUO KO: Nuo ką tik ją palikusio vyro.
TEMA: Ką tik atvykau!

“Aš ką tik atvykau, bet jau baigiu apsiprasti. Viskas paruošta tavo kelionei rytoj. Jau dabar džiaugiuosi galėsiantis tave greitai pamatyti ir apkabinti. Tikiuosi, tavo kelionė bus tokia pat šauni, kaip mano. Prakeikimas, kaip čia karšta…

Gyvenimas su moterimi

Iš pradžių ji ateidavo į svečius. Paskui tiesiog ateidavo. Paskui kažkaip užsidėdėdavo ir likdavo nakvoti. O paskui jau nebeišėjo visai.

Ant palangių atsirado gėlių vazonai, aš nebegalėjau rūkyti virtuvėje, o vonios kambario veidrodyje skutausi iš atminties, nes jį visą uždengė buteliukai ir flakoniukai.

Prasidėjo netikėtumai:

  1. Paaiškėjo, kad prezervatyvų ji nepripažįsta. “Aš su jais nieko nejaučiu”. Tablečių vengia. “Jos kenkia”! Liko senas biblinis būdas. Bet tuo rūpintis turiu aš pats. Labai stengiuosi. Bet jai visada pritrūksta 5 sekundžių.
  2. Niekada nežinau, kas pasitiks mane prie durų: blondinė, šatenė ar raudonplaukė. Vos tik priprantu, – ji nutaria, jog metas keistis. Kokios spalvos ji buvo tada, kai dar tik ateidavo į svečius, jau neatmenu.
  3. Sublogęs keletu kilogramų, nupirkau jai kulinarinę knygą. Mylimoji pareiškė, kad ji per sudėtinga, nes pats pirmas bandymas – vištos kepimas – neišdegė. Tiksliau, sudegė. Aš suvalgiau tris salotų lapelius ir kitą dieną “Vaikų pasaulyje” nupirkau kulinarinių receptų knygelę su paveiksliukais “Nuspalvink” jaunesniojo mokyklinio amžiaus mergaitėms. Vakarienės gavau manų košės. Su gumulais. Pagalvojau, kad parduotuvėje galėtų būti tokie paketai su užrašu “Maistas vyrams. 10 kg.” Nusipirkai – porą dienų sotus.
  4. Nuo nesankcionuoto mano prisilietimo jai atsiranda hematoma. Vieną dieną skauda juosmenį, kitą – galvą, trečią – krūtinę, ketvirtą – pilvo apačią. Ir taip toliau. Jos stomatologas jau tikriausiai nusipirko naują mašiną, o terapeutė, regis, nusprendė eiti dekretinių.
  5. Ji mėgsta ilgus pokalbius, bet mano dalyvavimas ne visai būtinas. Jeigu nespėju įterpti “Eikš pas mane”, esu atleistas iki kito ryto.
  6. Jos pačios balso jai maža. Virtuvėje veikia radijas, svetainėje – televizorius, miegamajame – CD. Tuo metu ji dar sugeba kalbėti mobiliuoju telefonu.
  7. Ji plečiasi mano bute kaip tvanas. Jos daiktai užėmė erdvę nuo grindų iki lubų. Man neliko kur atsisėsti, kad neišgirsčiau klyksmo “Suglamžysi!”
  8. Ji valandų valandas guli vonioje. Ir visą laiką vagia mano skutimosi peiliukus.
  9. Šeštadieniais mes vaikštome po kosmetikos parduotuves, o sekmadieniais – po trikotažo. Paskui mėnesį mintame manų koše iš minėtos spalvinimo knygelės.
  10. Atrodo, ji serga amnezija. Praėjus dviem valandoms po mano meilės prisipažinimų apkaltina mane bejausmiškumu, dar po valandos ją ištinka isterija, o paskui ji suserga depresija.
  11. Skaičiai jai – sunkiai įkandama sritis. “Grįšiu antrą” gali reikšti diapazoną nuo 12:30 iki 18:00 val. Parduotuvėse išleista 500 Lt ar 1500 Lt – “Koks skirtumas?”
  12. Pats didžiausias netikėtumas – tas, kad aš vis tiek ją myliu.

Kaip slinko dienos biure vasara

Atėjo vasara. Kažkokiems laimingiems šlykštynėms – atostogų metas. Biure 36 laipsnių karštis. Liaudis gelbstisi alumi ir ledais. Padeda prastai. Kažkas bėgioja į tualetą ir apsipila vandeniu. Šukuosena po to – kaip kapitono Harisso iš “Policijos Akademijos” po pataikymo į arklį.

Nugara prilimpa prie kėdės. Užpakalis irgi. Periodiški išėjimai “parūkyti” į gatvę, trunkantys daugiau, nei valandą, palengvėjimo neatneša. Merginos gatvėje vaikšto apsirengusios taip, kad geriau iš vis nesirengtų. Trūksta tik užrašo “Įėjimas čia!” ir “Sveiki atvykę!”. Mes su vaikinais nusprendėme, kad pirmas iš mūsų, kuris taps prezidentu, išleis įstatymą, pagal kurį, taip besirengiančias merginas teis už seksualinį priekabiavimą.
Continue reading Kaip slinko dienos biure vasara

Kai vyras grįžta iš darbo…

Grįžta vyras po darbo vieną vakarą, o namie – visiškas chaosas, kaip po žemės drebėjimo. Trys jo vaikai grūdasi kieme, vis dar su pižamomis, žaidžia purvyne, aplink išmėtytos tuščios maisto dėžutes, kieme visur mėtosi tušti pakeliai ir kitokios šiukšlės. Žmonos automobilio dureles atdaros, kaip ir paradinės namų durys, šuns niekur nesimato.

Įžengęs pro duris pamato dar didesne betvarkę. Šviestuvas sudaužytas ir pusiau nutrauktas. Svetainėje visu garsu eina televizorius, įjungtas multikų kanalas, visuose kambariuose primėtyta žaislų ir įvairių drabužių. Įbėga į virtuvę – kriauklė pilna nešvarių indų, teka vanduo, pusryčių maistas išdrabstytas ant spintelių, šaldytuvo durys plačiai atvertos, šuns maistas išpiltas ant grindų, po stalu voliojasi sudaužyta stiklinė, prie lauko durų supilta smėlio krūva.

Pagautas nerimo per kelis laiptus užlekia i antrą aukštą, nežiūrėdamas į žaislus besimėtančius po kojom, išmėtytų drabužių kalnus, žvilgsniu neramiai ieškodamas žmonos. Gal kažkas atsitiko? Ar susirgo? Antrame aukšte jį pasitinka bėgančio vandens garsas, sklindantis iš vonios. Įlekia vidun – visur išmėtyti šlapi rankšluosčiai, muilas, vonioje sumesti žaisliukai. Ant grindų – vingiuoja kilometrai tualetinio popieriaus, veidrodis ir sienos išteplioti dantų pasta.

Išlekiąs iš vonios, įpuola i miegamąjį ir net atsilošia – žmona kuo ramiausiai drybso lovoje, vis dar su naktiniais, ir skaito knygą. Ji pakelia akis, švelniai nusišypso ir paklausia, kaip praėjo jo diena?
Vyras negalėdamas nė žodžio pratarti, tik suvapa:
– Kas čia šiandien atsitiko?
Ji vėl nusišypso ir sako:
– Žinai, kiekviena kartą, kaip pareini namo, tu klausi, ką gi po galais aš veikiu per dienų dienas?
– Na, taip. -įtariai atsako vyras.
– Tai štai, šiandien aš tikrai nieko neveikiau.