Užmetė kartą senis tinklus. Po 20 minučių ištraukė pilnus žolės.
Susisuko, užsirūkė ir jau paskui žinot, kaip ten buvo – ir žuvys kalbėjo, ir norai pildėsi.
Tag: žvejyba
Tiesiog bestselleris, ne novelė
Ankstyvas rytas, saulė dar nepatekėjusi…
Iš lovos tyliai, tyliai atsikelia žmona, pasižiūri į savo miegantį vyrą, nusišypso… Nueina prie balkono durų, tyliai praveria ir išsliūkina pro jas… Įkvepia tyro tyro rytmečio oro, nužvelgia balkone gulinčius daiktus ir giliai atsidūsta…
Vėl nusišypso… Tyliai, tyliai paima vyro meškerę ir…
Sulaužo ją, griebia kitą ir vėl triokšt… Supainioja visus valus, išmeta visas rites, pamato tą “prakeiktą dvokiančią
žvejybinę dėžę” ir, sukaupusi visas jėgas, perverčia ją per 9 aukšto balkono kraštą.
Jos veide – palaiminga šypsena… Tyliai, ant pirštų galiukų ji grįžta į lovą, palenda po antklode ir prisiglaudžia prie vyro…
Gyventi jai liko lygiai pusvalandis…
Petriuko lūpa
– Petriuk, kas tavo lūpai?
– Vakar su tėvu žvejojome valtyje ir man ant lūpos nutūpė didžiulė vapsva.
– Tai ką, sugėlė?
– Nea, nespėjo – tėvas irklu užmušė.
Apie žvejybą
Žvejo žmonos skelbimas laikraštyje
Pigiai parduosiu visą žvejybinį inventorių, drabužius nuo vėjo ir valtį su motoru. Skambinti nuo 7 iki 11. Jei atsilieps vyriškas balsas, sakykite, kad surinkote ne tą numerį.
Būna kartais žvejyboje ir taip
Žvejoja diedukas, šalia jo šuo sėdi. Senis nieko nesugauna, nekimba niekas, tik staiga išlenda karpis ir sako:
– Duok šen cigaretę, žmogau!
Senukas išsižioja, bet duoda cigaretę ir atsisuka į šunį. Šuo ir sako:
– Ko žiūri, juk ne aklas, mačiau viską.
Raminantis žvejybos poveikis
Jau 5 valandas žvejojantis žvejys:
– Jei nežinočiau, kad žvejyba ramina, ištaškyčiau kiekvieną pasipainiojusi po ranka.
Kai žvejoja naujasis rusas
Žvejoja naujasis rusas: auksinė meškerė, auksinė blizgė, auksinė valtis, auksinis kibiras… Kimba… Išsitraukia… auksinė žuvelė. Nenoromis meta ją į kibirą. Žvejoja toliau. Po kiek laiko pasigirsta balsas:
– Ei, žmogau, o kaip dėl trijų norų?
– Nu, gerai, prašyk, ko nori…
Kas ką žvejoja?
