Visada reikia žinoti, kada reikia atsiprašyti

Eina zuikis miško takeliu ir žiūri, ogi vilkas į gilią duobę įkritęs:
– Na ką, pilki, pakliuvai? Taip tau ir reikia, sėdėk čia… – švyst akmenį į vilką.
Kitą dieną – vėl tas pats.
Trečią dieną vėl eina zuikis pasityčioti iš vilko.
Jau tik svies akmenuką į vilką ir bac… – pats įkrenta:
– Nepatikėsi, vilkeli, atsiprašyt atėjau…

Naminių gyvūnėlių meilė

Užkamavo studentą tarakonai. Kursiokas patarė, gerą būdą kaip jų atsikratyti:
– Kai pareisi namo, garsiai sušuk: “Na va, viskas, nebėra maisto” – jie patikės ir išsinešdins.
Studentas taip ir padarė, na ir atsigulė ramus miegoti.
Staiga vidury nakties girdi šnibždant:
-Kelkis, šeimininke, mes tau valgyt atnešėm.