Eina zuikis miško takeliu ir žiūri, ogi vilkas į gilią duobę įkritęs:
– Na ką, pilki, pakliuvai? Taip tau ir reikia, sėdėk čia… – švyst akmenį į vilką.
Kitą dieną – vėl tas pats.
Trečią dieną vėl eina zuikis pasityčioti iš vilko.
Jau tik svies akmenuką į vilką ir bac… – pats įkrenta:
– Nepatikėsi, vilkeli, atsiprašyt atėjau…