Visada reikia žinoti, kada reikia atsiprašyti

Eina zuikis miško takeliu ir žiūri, ogi vilkas į gilią duobę įkritęs:
– Na ką, pilki, pakliuvai? Taip tau ir reikia, sėdėk čia… – švyst akmenį į vilką.
Kitą dieną – vėl tas pats.
Trečią dieną vėl eina zuikis pasityčioti iš vilko.
Jau tik svies akmenuką į vilką ir bac… – pats įkrenta:
– Nepatikėsi, vilkeli, atsiprašyt atėjau…

Pasakėčia apie drakono maitinimąsi

Eina drakonas mišku ir sutinka mešką:
– Kas tu?
– Meška.
– Taip, užsirašom… Ateik pas mane iš ryto, būsi mano pusryčiai.

Eina toliau ir sutinka lapę:
– Kas tu?
– Lapė.
– Taip, užsirašom… Ateik pas mane per pietus, būsi mano pietūs.

Eina toliau ir sutinka zuikį:
– Kas tu?
– Zuikis.
– Taip, užsirašom… Ateik pas mane vakare, būsi mano vakarienė.
– O galiu neateiti?
– Gali. Taip – išbraukiam.