Dar ne pati blogiausia pabaiga…

Du draugai – Jonas ir Petras, su žmonomis vakarėlyje žaidė kortomis. Petrui netyčia iš rankų iškrito korta ir jis palindo po stalu jos ieškoti. Iš po stalo kažkaip žvilgtelėjo į Jono žmonos kojas ir pastebėjo, kad ji be kelnaičių. Visas susijaudinęs, išraudęs, jis išlindo iš po stalo ir sėdo žaisti toliau. Šiek tiek vėliau prie jo priėjo Jono žmona ir patyliukais paklausė:
– Na, kaip, ar patiko tai, ką matei po stalu?
– Taip, žinoma! – Atsakė Petras.
– Gal norėtum tai išbandyti? – Vėl paklausė Jono žmona, – Jonas šeštadienį bus išvažiavęs, ir tu galėsi tai gauti už 100 litų.
– Puiku! – Sutiko Petras.
Šeštadienį pas Jono žmoną užėjo Petras, davė jai 100 Lt, pasismagino ir išėjo. Vakare grįžo Jonas. Iškart paklausė žmonos:
– Sakyk, ar buvo užėjęs Petras?
– Taip… – Išsigandusi tarė ji ir pagalvojo: „Viskas, įkliuvau!“.
– Ar paliko tau 100 Lt?
– Tttaippp… – Pralemeno Jono žmona, nutarusi, kad vyras viską žino.
– Gerai, – tarė vyras, – jis vakar pasiskolino iš manęs 100 litų, pažadėjo, kad šiandien tau užneš.

Tokiais atvejais – tik negąsdinkite vaikų

Vyras grįžta namo anksčiau nei įprasta. Jį pasitinka sūnus:
– Tėveli, tėveli, mamos kambary vaiduoklis!
– Ką tu sakai? Juk puikiai žinai, kad vaiduoklių nebūna.
– Būna, tėti, – tvirtina vaikas, – mamos spintoje yra vaiduoklis. Jis pasirodė prieš tau pareinant.
Sunerimęs vyras puola į žmonos kambarį. Žmoną randa nuogą lovoje. Atidaręs spintą, aptinka nuogą vyriškį, kuris yra ne kas kitas, o geriausias jo draugas.
– O, Jonai, – graudžiai sako vyras, – kaip tu galėjai taip pasielgti? Tai šitaip tu man atsilygini už mūsų dvidešimtmetę draugystę? Po to, kai aš tau tiek padėjau, tu ateini ir gąsdini mano vaikus…