– Kas yra nuomonių apsikeitimas?
– Tai yra, kai tu ateini pas šefą su savo nuomone, o išeini su jo nuomone…
Tag: direktorius
Nenoriu į mokyklą
– Mama, aš nenoriu į mokyklą!
– Zigmuk, bet tu juk privalai eiti į mokyklą.
– Manęs mokiniai nemėgsta, mokytojai nekenčia, ūkvedys iš viso į mane žiūrėti negali.
– Prašau, Zigmai, suimk save į rankas, tu privalai eiti į mokyklą – tu juk jos direktorius.
Kaip reikia su jaunimu bendrauti?
Ką tik iškepta, jauna geografijos mokytoja ateina į penktokų klasę, kurioje vien berniukai, ir pradeda mokyti:
– Šiandien vaikai susipažinsime su gaubliu…
Klasėje berniukai net nesiklauso: šūkauja, švilpauja, mėtosi, siaučia… Mokytoja nubėga pasiskųsti direktoriui.
– Jūs panele nemokate elgtis su jaunimu, – sako direktorius. – Eime, aš jums parodysiu, kaip reikia su jais bendrauti.
Nueina į klasę. Direktorius:
– Sveiki, avigalviai!!!
– Laba diena, ponas direktoriau. – atsako mokiniai.
– Šiandien mokysimės, kaip ant gaublio užmauti prezervatyvą.
– O kas yra gaublys, ponas direktoriau? – klausia vaikai.
– Nuo to aš ir norėjau pradėti.
Kaip teisingai derėtis dėl atlyginimo
Firmos direktorius kandidatui į pareigas:
– Kol kas mokėsime jums 600 litų. Bet vėliau atlyginimas didės…
– Gerai, aš užeisiu vėliau…
Kodėl aš atleidau savo sekretorę…
Preitą savaitę buvo mano gimtadienis, ryte nelabai norėjau keltis.
Nulipau žemyn valgyt pusryčių ir vyliausi, kad mano žmona bus maloni ir džiugiai pasakys “Su gimtadieniu!!!”, galbūt netgi įteiks kokią smulkią dovanėlę…
Kai atėjau į virtuvę ji vangiai pasisveikino, ką jau kalbėti apie “Su gimtadieniu!”.
Pamaniau… na, štai tau ir santuoka, bet vaikai tikrai prisimins!
Mano vaikai atėjo pusryčių, bet nepratarė nei žodelio.
Taigi, kai išėjau į darbą, jaučiausi gan prislėgtas.
Kai įėjau į biurą, mano sekretorė Onutė šūktelėjo:
Continue reading Kodėl aš atleidau savo sekretorę…
Geriausias pardavimų vadybininkas
Gyveno kartą pardavimų vadybininkas. Reikejo jam darbą susirast. Išsiuntinėjo jis savo cv ir atėjo į vieną tokią kontorą į pokalbį su generaliniu direktoriumi.
Ir truko jų pokalbis 6 valandas. Jau ir direktorius po devyniais prakaitais, ir vadybininkas tris kartus vandens prašė – niekaip negali susitart. Pradėjo nuo 800 Lt per mėnesį – o jau dėl 2 500 Lt ginčijasi ir procentus, ir bonusus, ir kažkokią ten dar sporto salę, mobilų ryšį, pietus, draudimus, atostogas, komandiruotpinigius, tarnybinę mašiną, laptopą, kruvą ten visko vadybininkas sau išsiderėjo. Pasidavė galiausiai generalinis direktorius – su visom salygom sutiko. Viską, ko prašė vadybininkas – davė.
Pradėjo vadybininkas dirbti ir per pirmąjį mėnesį padidino pardavimus trigubai, paskui dešimtgubai, paskui šimteriopai, paskui iš viso viską kontoroje pardavė, tame tarpe ir baldus, kanc. prekes, sekretorę – vyrams į pirtį, klientų duomenų bazę – konkurentams, o patį gen. direktorių – mokesčių inspekcijai.
Todėl, kad jis, bliac, buvo pats geriausias visų laikų pardavimų vadybininkas.
Svarbiausia, apie algas pranešti pozityviai
Įmonės direktorius darbuotojams:
– Jūs vis verkiat, kad atlyginimas mažas, krizė, o Jūsų atlyginimas šiais metais net 40% didesnis.
Kažkas iš darbuotojų:
– Atsiprašau, o 40% didesnis negu kuriais metais?
– Negu ateinančiais…