Petriuko tėvai mokykloje

Išleido tėvai Petriuką į mokyklą, į pirmą klasę. Po savaitės nusprendė nueiti pažiūrėti, kaip ten jam sekasi.

Eina koridoriumi ir ieško Petriuko. Žiūri, virš vienos klasės kabo užrašas “Labai geri mokiniai”. Na, galvoja, reikia pažiūrėti, gal mūsų Petriukas labai geras mokinys. Užeina į klasę ir klausia ar čia mokosi Petriukas. Ne, atsako mokiniai.

Na ką, eina toliau. Žiūri – užrašas “Geri mokiniai”. Na, galvoja, nėra ko veržtis į viršųnes, turbūt Petriukas atsigimė į mamą ir yra tik geras mokinys. Užeina ir išsiaiškina, jog ir čia Petriukas nesimoko. Nustebo tėvai ir eina toliau.

Žiūri – “Vidutiniai mokiniai”. Ar čia mokosi Petriukas? Ne, ir čia jis nesimoko…

Toliau – “Blogi mokiniai”. Nejaugi Petriukas atsigimė į tėvą ir yra blogas mokinys? Ne, pasirodo, ir čia jo nėra…

Eina toliau – “Labai blogi mokiniai”. Na, nejaugi Petriukas perspjovė net tėvą ir yra toks blogas? Ne… Mes taip ir galvojome, kad mūsų Petriukas nėra toks blogas!

Eina toliau, žiūri – klasė, o virš jos užrašyta: “Petriukas”…

Vieną dieną rojuje

Vieną dieną rojuje Ieva pasišaukė Dievą:

– Dieve, aš turiu problemą.

– Kokią problemą, Ieva? – paklausė Dievas.

– Dieve, aš žinau, tu sukūrei mane ir šį gražų sodą, šiuos nuostabius žvėrelius ir didelę juokingą gyvatę, bet aš vis tiek nesu laiminga.

– Kodėl, Ieva? – paklausė Dievas.

– Dieve, as jaučiuosi vieniša ir man iki gyvo kaulo įgrįso obuoliai.

– Gerai, Ieva, aš žinau, ką reikia daryti. Aš sukursiu tau vyrą. Bet tas vyras – turintis trūkumų padaras, su daugybe blogų įpročių. Jis meluos, apgaudinės, bus baisiai išdidus ir pan. Jis tau sukels tik sunkumų. Kita vertus, jis bus didesnis, greitesnis, jis mėgs medžioti ir šaudyti. Jis atrodys kvailai, kai bus susierzinęs. Bet kadangi tu skundiesi, aš sukursiu jį tokį, kad patenkintų visus tavo fizinius poreikius. Jis mėgausis vaikiškais dalykais – muštynėmis ir kamuolio spardymu. Jis nebus per daug protingas, todėl jam visada reikės tavo patarimo.

– Skamba nuostabiai, – ironiškai šyptelėjo Ieva.

– Na… tu jį gali turėti su viena sąlyga.

– Kokia ji, Dieve?

– Kaip ir sakiau, jis bus išdidus, arogantiškas ir žavėsis savimi… Taigi tu turi leisti jam manyti, kad pirma sukūriau jį. Tik prisimink, tai mūsų mažytė paslaptis… Žinai, kaip moteris moteriai…