– Džordžai, kas per triukšmas už lango?
– Kaprofilų paradas, Sere.
– Taip? Ir ko jie nori?
– Jie tiesiog gina savo teisę į lygybę, Sere.
– Nelabai supratau. Ar jiems kas neleidžia valgyti šūdą namuose?
– Oi ne, Sere. Jie nenori valgyti šūdą tik namuose. Jie siekia, kad šūdas būtų parduodamas visose viešojo maitinimo įstaigose, kad sankryžose galima būtų nusipirkti šūdą ant pagaliuko, o restorane be problemų būtų galima užsisakyti šūdą ant kastuvo.
– Bet tai juk natūraliai sukelia šleikštulį, Džordžai!
– Na kodėl gi, Sere? Tai juk yra įgimta. Kaprofilai tokie gimė ir nieko negali su tuo padaryti. Be to, gamtoje pilna kaprofilijos pavyzdžių. Šunys, jūrų kiaulytės, visa krūva gyvūnų tai supranta kaip normalų reiškinį. Todėl nieko nuostabaus, kad tai liečia ir žmogų, nes juk ir žmogus yra gyvūnų pasaulio dalis.
– Džordžai, ar aš teisingai suprantu, kad jei jie pasieks savo tikslą, tai mano mėgstamoje kavinėje ant kampo, šalia braškių sufle pardavinės šūdą stiklinaitėse?
– Visiškai teisingai, Sere. Kaprofilai visiškai normalūs žmonės ir turi teisę, neslėpdami savo pasirinkimo, valgyti savo mėgstamus patiekalus.
– Dieve, mane juk iškarto supykins!
– Sere, kaip jūs drįstate??? Juk tai visai netolerantiška. Jūs minimum už tai gausite baudą, o maksimum – dar ir į kalėjimą atsisėsite.
– ???
– O be to, Sere, vienas žinomas psichiatras savo laiku kažką panašaus yra pasakęs: “Jeigu jums nepatinka kaprofilai, tai visai įmanoma, kad jūs pats esate kaprofilas, tiesiog užsislėpęs (latentinis).” Aš negaliu laiduoti dėl frazės tikslumo, tačiau įsiklausykite į save, gali būti, kad jūsų laukia nauji skonio atradimai.