– Tu mane myli?
– Nu.
– Ką reiškia nu?
– Myliu, myliu.
– O kodėl sakai taip, lyg norėtum nusikratyti?
– Ta prasme?
– Nu ką reiškia myliu, myliu?
– O ką tavo manymu tai reiškia?
– Manau, tai reiškia – atsiknisk.
– Nesuprantu, ko tu nori?
– Kad pasakytum “myliu”.
– Aš gi pasakiau “myliu” net du kartus.
– Tu NE TAIP pasakei.
– O tai kaip reikėjo pasakyti?
– Reikėjo pasakyti “myliu”.
– Nu gerai, myliu.
– Puiku!
– Tu patenkinta?
– Ne.
– Kas dar ne taip?
– Nu kodėl tu negali pasakyt tiesiog “myliu”? Kam reikia pridėti “nu gerai”, tipo aš tave užknisau?
– Blin!
– Užknisau, ar ne?
– Tu ką, tyčiojiesi?
– Tiesiog pasakyk “myliu”!
– Myliu!
– Nu taip, myli. Po 10 min. įkalbinėjimų.
– ..
– Taip, tau atrodo reikia prisipažinėti meilėje?
– Aš neprisipažinėjau, aš pasakiau tai, ko tu prašei.
– Tai tau tai nieko nereiškia?
– Ką reiškia nereiškia?
– Tai jeigu aš nepaprašyčiau – nepasakytum?
– Bet aš gi pasakiau!
– Tik todėl, kad paprašiau.
– Aš iki to jau pasakiau.
– Ką pasakei?
– Kad myliu.
– Ne, tu pasakei “nu”.
– Nu koks skirtumas?
– Tu nematai skirtumo tarp “myliu” ir “nu”?
– Aš nematau.
– Tai tada aš irgi tau sakysiu “aš tave nu”.
– Hahahaha.
– Kas čia juokingo?
– Nieko, frazė juokinga.
– Jo, apsišikt galima, kaip juokinga!
– Nu ko tu užsivedei?
– Nes tu manęs nemyli!
– Iš kur tu tai ištraukei?
– Nes jeigu mylėtum, pasakytum “myliu”, o ne “nu”.
– Taip, viskas, neišvedinėk manęs iš kantrybės..
– Ir apskritai, jeigu mylėtum, pats sakytum, o ne lauktum, kol aš paprašysiu!
– Aš ir nelaukiau!
– Jei būčiau įsitikinusi tavo meile – neklausčiau!
– Ir kodėl tu neįsitikinusi mano meile?
– Nes..
– Aš pasakiau “nu”?
– Durnė.
– Nu.
– Ateik čia.
– Aš tokia kvaila.
– Siaubingai kvaila.
– Visą laiką iškeliu skandalą ten, kur nereikia.
– Isterikė mano.
– Einam miegoti?
– Seniai laikas..
– Atleisk, kad aprėkiau.
– Viskas gerai, tema uždaryta, einam miegoti.
– Apkabink mane.
– :)
– Tu mane myli?
Comments are closed.