Parkavimosi stebuklas

Man sėdint prie kompo suskamba telefonas. Žmona. Atsiliepiu. “Klausyk, nusileisk žemyn. Čia kieme vietos prisiparkuoti nelabai yra. Gal tu kur sugebėsi įkišti…” Prieinu prie virtuvės lango. Matau, kad visi kaimynai, kaip susitarę parkavosi įjungę ne atbulinį, bet “gaidžio” bėgį… Iš viršaus (III aukštas) įvertinęs žmonos Tigros ilgį ir arčiausiai esantį tarpą tarp automobilių, nusprendžiau, kad šis kibiras turi tilpti. Liepiau nepadėt ragelio.

Mūsų pokalbis telefonu:

Aš: paduok kiek į priekį ir dešiniau… gana…
Ji: palauk, pritildysiu muziką…
Aš: užtrauk rankinį per vieną dantį… dabar visą vairą į dešinę ir atgal…
Ji: grįždama pas tėvus užsukau, tai ir užtrukau…
Continue reading Parkavimosi stebuklas

Mama blondinė rašo laišką savo dukrai blondinei:

Labas, dukrele. Jei gausi šį laišką, tai jis bus sėkmingai atėjęs. Jei negausi, pranešk man, parašysiu kitą. Kadangi tu nemoki greitai skaityti, aš rašau labai lėtai. Oras pas mus geras. Praeitą savaitę lijo tik du kartus – iš pradžių 3 dienas, o paskui -4 dienas. Siunčiu tau tavo žieminį paltą. Tėvas sakė, kad su metalinėmis sagomis jo gali nepraleisti per metalo detektorių, todėl aš jas nukirpau. Prisisiūk jas pati, sagas aš įdėjau į kišenę. Tiesa, tėvas gavo naują darbą. Dabar jis yra virš kelių tūkstančius žmonių – valo sniegą kapinėse. Tavo sesuo Marytė ištekėjo ir laukiasi. Dar nežinome, gims berniukas ar mergaitė, todėl negaliu tau parašyti, kuo tu būsi – dėde ar teta. Sakė, kad jei gims mergaitė, tai pavadins kaip mane. Man atrodo, keistas noras savo dukterį vadinti Mama. Su tavo broliu Petru buvo nutikusi keista istorija. Jis užtrenkė mašinos dureles, o raktai liko viduje. Jam reikėjo 10 km eiti namo atsarginių raktų, kad galėtų mus išleisti iš mašinos. Jeigu Airijoje sutiksi mūsų kaimynę Liudą, perduok jai linkėjimus. Jei nesutiksi, nieko jai nesakyk.

Tavo mama.

P.S. Norėjau tau atsiųsti šiek tiek pinigų, bet jau užklijavau voką.